Cgates - Edgaro mintys

Cgates

Na va, įvedžiau savo mamai vis dėlto Cgates, tai dabar galiu pasidalinti įspūdžiais. Kadangi visur per televiziją skalambija, kad būtinai užsisakytumėm skaitmeninę televiziją, nes reikės eiti pas kaimynus žiūrėti, – taip ir padariau. O po to sužinojau, kad visai nebūtina ta skaitmeninė. Na bet apie viską nuo pradžių.

Taigi, visų pirma, noriu atsakyti į antraštėje iškeltą klausimą: dings vaizdai iš TV spalio 29 ar ne. Pasirodo, jeigu turi atvestą kabelį iki savo televizoriaus, vaizdai niekur nedings. Vadinasi, jei jau turi kabelinę televiziją (o ne kambarinę anteną, gaudančią kelis kanalus), skaitmeninės užsisakinėti visai nebūtina.

Taigi šiuo atveju, savo mamos namuose esančią anteną galėjau pakeisti pigesnėmis paprastos kabelinės (o ne skaitmeninės) TV paslaugomis. To, žinoma, Cgates man nepasakė. Na bet, kas padaryta, jau padaryta, gal ir gerai – ta skaitmeninė tikrai rodo geresne kokybe, o ir kanalų daugiau, tuo labiau, kad per akciją kaina skyrėsi tik 7 Lt (vėliau apsižiūrinėjau).

Apakintas C-gates akcijų spindesio, įsirengiau ir jų internetą sau, patį brangiausią. Brangiausią rinkausi, kad po to netektų vėžlio greičiu siųstis duomenis ar atvėrinėti sudėtingesnius saitus (šiek tiek pabijojau rizikuoti – vis dėlto dar nepatikrintas tiekėjas, o ir jūsų atsiliepimų buvo įvairiausių). Kaip jau minėjau ankstesniame įraše, rinkausi tarp skynet, kurį iki šiol turėjau, ir naujo cgates pasiūlymo. Taigi, pasiskaičiavau vidurkius mėnesio mokesčių (atėmus tuos nemokamus, padalinus iš mėnesių skaičiaus bendras sumas metams), gavosi Cgates pigiau apie 10 Lt kažkur (čia su televizija). Sprendimą nesunku buvo priimti, kad ir maniau esąs beveik lojalus skynet klientas. Kol kas dar nesigailiu, žiūrėsiu, kaip kokybė bus toliau.

Aprašiau savo dar šviežius įspūdžius apie C gates, tikiuosi, nebuvau suklaidintas akcijų spindesio, nes dabar jau visai prisirišau prie šio tiekėjo, bent metams.

2014-03-17 

Nesibaigianti telefono melodija ardė bundančio po nakties miesto tylą. Kurį laiką apgraibomis bandžiau tamsoje užčiuopti iki skausmo žinomą mobiliojo formą, kol, pagaliau radęs ant grindų gulintį aparatą, galiausiai paspaudžiau sujungimo mygtuką. “Alio”, – išlemenau mieguistu balsu.

“Seni, gelbėk, reikia parsisiųsti vieną failą, o kaip tyčia užlūžo internetas”, – išgirdau ragelyje gerai pažįstamą klasioko balsą. “Kas per velniava”, – pagalvojau ir pažvelgiau į laikrodį, stovintį šalia lovos. “Pusė penkių ryto. Oho”, – tariau sau mintyse ir patryniau užmiegotas akis.

“Už 40 min. skrydis, o aš kaip pats žinai kur. Padėk, nes kitaip mano savaitę ruošta prezentacija nueis tiesiai šuniui po uodegą”, – neatstojo Adomas. ”Būsiu po kelių minučių”, – pridūrė jis ir atsijungė taip pat netikėtai, kaip ir paskambino. Suvokęs, kad reikalas išties rimtas, paskubomis pradėjau rengtis ir laukti turėjusio netrukus pasirodyti bičiulio.

Adomas atvažiavo lygiai po septynių minučių. “Sveikas, smagu, kad sutikai padėti”, – metė jis nuo slenksčio ir palikęs koridoriuje lagaminą, nenusirengiant striukės žengė kambario link. “Tu net neįsivaizduoji. Man tuoj skrydis, bandau siųstis tą nelemtą failą, o mano internetas ir vėl dingo. Tikra velniava su tuo tiekėju dedasi”, – bandė paaiškinti savo netikėto vizito priežastis klasiokas.

Mums begeriant kavą, atsisiuntė “nelemtas” failas, kuris kolegai tą ankstų rytą reiškė viską. “Va čia tai greitis”, – su nuostaba tarė Adomas. “Ledas!”, – pridūrė jis po sekundės ir puolė ieškoti savo USB atmintinės. “Jokia čia fantastika, su C gates visada taip. Užtenka vien pagalvoti apie norimą filmą ar muziką ir ji jau tavo kompiuteryje”, – pasakiau ir ištiesiau jam savąjį atminties raktą. “Laikyk. Nebijok, čia tikrai ne erotika”, – šyptelėjau žvelgdamas į nustebusį bičiulio veidą.

“Užsakiau prieš kelias savaites ir iki šiol negaliu atsistebėti – greičiai tiesiog kosminiai”, – tęsiau. “Už 49 litus jaučiuosi kaip šviesos karys”. “Geras!”, – nustebusiu balsu tarė Adomas. “Jaučiu, kad tokio greito interneto neatsisakyčiau ir pats. Vis vien senasis tiekėjas jau seniai nustojo džiuginti savo paslaugomis”, – pridūrė jis.

“Imk ir negalvok”, – pasakiau – “su Cgates tikrai nematysi rūpesčių”. “O aptarnavimas tai iš viso ledinis. Sykį turėjau reikalų, tai per visą pokalbį su konsultante jaučiausi tarsi Saudų Arabijos šeichas, super malonus jausmas”. “Aha, aha”, – mąslingai tarė Adomas ir pažvelgęs į laikrodį sušuko “Blemba, laikas kviestis taksą. Nes kitaip konferencija Berlyne baigsis dar neprasidėjus. Dėkui už pagalbą”, – pasakė jis, spausdamas man ranką, ir netrukus dingo už durų.

Vakare, žiūrėdamas vieną iš daugelio sumanios televizijos kanalų, gavau žinutė iš Adomo. “Skrydis ok. Viešbutis super. Varau į miestą. PS. Užsakiau Cgates”. “Šviesos karių gretos didėja”, – nusišypsojau mintyse ir iškėlęs į viršų stiklinę su sultimis tariau į orą “Į karių sveikatą!”.