Visų pirma, pasakysiu, kad gyvenimas su Cgates ir toliau nekelia kažkokių problemų. Tačiau sužinojau gana universalių dalykų, kuriuos verta žinoti kiekvienam interneto naudotojam, nesvarbu, kokio tiekėjo. Atrodo, naudojuosi kompiuteriu, skaitau naujienas ne tik apie euro įvedimą ar politinius tarptautinius santykius, bet ir apie technologijas, o kai kurių paprastų dalykų visai nežinau. Pavasarį pas mus du mėnesius viešėjo sūnėnas Andrius, abiturientas, ir besiruošdamas IT egzaminui jis sužinojo daug dalykų, kurie pravertė ir mums. Tiksliau, sužinojo anksčiau, o prieš egzaminą dar kartą viską pasikartojo.
Taigi, pats informacinių technologijų egzaminas kelia šiek tiek abejonių, nes ne visai aišku, ką jis tikrina (nes: turi mokėti naudotis „Word“ ir „Excell“, kad įrodytum savo kompiuterinį raštingumą, taip pat turi mokėti programuoti su nelabai naudingomis C++ arba31 „Pascal“ kalbomis, kas irgi neva turi įrodyti raštingumą; galų gale, jeigu nemoki naudotis „Word“, tačiau gebi suprogramuoti tokią programą pats – visgi laikoma, kad esi neraštingas — what?) , bet bendrai jam ruošiantis naudingų dalykų vis tiek sužinai. Man labai patiko ta dalis (testas), kuriai ruošiantis reikia apskritai suvokti daugiau dalykų apie saugų naudojimąsi skaitmeninėmis technologijomis. Štai keletas pavyzdžių, kurie pravers naudojantis ne tik Cgates, bet ir kitais internetais:
Mirksinčios modemo ar ruterio akutės
Tuo metu, kai pumpuojame duomenis iš interneto, pvz, naršome, tikrinamės paštą, per radiją klausome muzikos ar užsiimame bet kokia kita veikla internete – mirksi ruterio ar modemo akutės. Naktį išjungus kompiuterius, nebeturėtų mirksėti lemputės, neturėtų sklisti jokie traškesiai. Jeigu tai vyksta – kažkas naudojasi jūsų internetu. Patikrinau ir pas save – naktį tylu ramu. Bet užtat prisiminiau vieną atvejį, kai gyvenant mėnesį užsienyje labai džiaugiausi gavusi progą prisijungti paslapčia prie kaimynų interneto. Aišku, tai darydavau apdairiai, greitai prisijungdavau ir atsijungdavau. Kai išvažiavau, ten pasilikę giminės nuolat, taip pat ir naktimis, naudojosi svetimu internetu, ir tuomet buvo pastebėtas šitas įsiveržimas.
Tie patys prisijungimai
Dar vienas svarbus dalykas, apie kurį, kaip mačiau, diskutavote ir įrašo komentaruose, tai jūsų interneto vardas. Tarkime, naudojatės Cgates, o vadinatės „Jono internetas“, arba „Geras ryšys“, ar pan. Jeigu tokio vardo niekada nekeičiate, atsiranda apgaulės galimybių. Įsivaizduokite, programišiai sužiūri, kokie yra nuolat ore sklandantys internetai. Žinoma, jūsų Cgates turi slaptažodį, ir taip lengvai prie „Jono interneto“ neprisijungsite. Tačiau, tarkime, programišiai taip pat sukuria vieną interneto prisijungimą, pavadina ją lygiai taip pat, kaip jūsų, nuima slaptažodį. Ir štai, vieną dieną pas jus atvažiuoja draugai, paklausia, koks interneto prisijungimas, o gal net neklausę supranta, jog tai „Jono internetas“, ir prisijungia prie jo be jokių slaptažodžių. Nuo tos akimirkos programišiai gali pradėti stebėti jūsų duomenis, matyti jūsų elektroninio pašto slaptažodžius, o galbūt net į jūsų kompiuterį atsiųsti kenkėjiškų programų. Taigi, tai rimta priežastis, kodėl kartas nuo karto vis verta pasikeisti savo Cgates prisijungimo pavadinimą.
Elektroninis paštas viešai
Dar man naujiena buvo tai, jog niekada internete negalima skelbti neužkoduoto savo elektroninio pašto. Tarkime blablabla@mail.com. Reikėtų rašyti < blablabla> <eta> <mail><com> ar kažkaip kitaip užšifruoti. Kam to reikia? Internete pilna tokių kenkėjiškų programų, kurios „šukuoja“ visą interneto turinį ir ieško standartinių el. paštų (kurie visada turi tą anksčiau minėtą įprastą formuluotę), o paskui, kai jau juos sugauna – tai ir pradeda plaukti visokie pasiūlymai nusipirkti viagros ar atsiimti savo laimėtą milijoną dolerių.
Tai tiek šiam kartui. Vis gailiuosi, kad per retai čia rašau, bet žinot… Tai vieną reikia daryti, tai kitą, ir taip mano pasakymas „Nuo dabar tai jau tikrai kasdien rašysiu tinklaraštį“ vis lieka tik pasakymu. 🙂